Pradėk nuo to, kas būtina, tada daryk ką gali ir galų gale būsi padaręs kas neįmanoma (Pranciškus). Dar rudenį pradėję daryti būtinus pasiruošimo darbus, veiklas, penktadienio rytą darėme ką galime – kartojome žemėlapį, peržiūrėjome visą maršrutą, dėjome į kuprines reikalingus daiktus, maistą, raminome vieni kitus ir drąsinome. Gavę keletą gerų patarimų iš žygio vertintojos Ritos, išsiruošėme į kelią. O jau šeštadienio popietę džiaugėmės padarę tai, kas atrodė yra neįmanoma – savarankiškai įveikėme bronzos lygio kvalifikacinį žygį ( 24 km per dvi dienas su nakvyne). Per dvi dienas buvo visko – saulės spindulių, lietaus su ledukais, stiprių vėjo gūsių, nuklydimų iš kelio, barnių dėl tolimesnio maršruto, juoko ir gražaus bendravimo prie laužo. Šis žygis buvo kažkas tokio… mokė būti komanda, vienu kumščiu ir drauge siekti išsikelto tikslo, mokė tolerancijos ir atlaidumo, artimesnio savęs ir draugų pažinimo, drąsos, pasitikėjimo savimi ir komandos draugu. Visi keturi komandos nariai – Ksenija ir Miranda, Gedas ir Paulius – tikri šaunuoliai, pasiekė savo tikslą, įveikė visas užduotis, iškilusias kliūtis ir sėkmingai, pavargę, bet laimingi, grįžo iš žygio. Dėkojame žygio vertintojai Ritai Raubickienei už gerą įvertinimą, o visiems laukusiems – už palaikymą, siurprizus ir gerą emociją.
Žygio vadovė mokytoja Aušra Donėlienė
